Aplinkosauga nuo A iki Z

Aliuminis (Al)
Aliuminis – viena iš pagrindinių sudedamųjų įvairių uolienų dalių. Padidėjęs dirvos rūgštingumas išskiria aliuminį, kuris patenka į jūrą ir ežerus, kuriuose neigiamai veikia žuvų ir paukščių reprodukcinį pajėgumą. Metalas aliuminis gaunamas iš boksitų. Jo gamybai sunaudojama daug energijos, tačiau aliuminį lengva perdirbti daugelį kartų.

Anglies dioksidas (CO₂)
Tai yra atmosferoje esančios dujos, ypač reikalingos augalų vegetacijai. XIX a. viduryje CO₂ kiekis
siekė apie 270 ppm (dalelių milijonui), bet, dėl iškasamo kuro deginimo, jis pasiekė 350 ppm. CO₂ dujos nėra pavojingos žmogaus organizmui, tačiau jos sukelia klimato atšilimą.

Aplinkosaugos auditas
Sisteminis įvertinimas užtikrina, kad bendrovės ekologijos valdymo sistema veikia, o aplinkosaugos programos vykdomos pagal įstatymų normas ir bendrovės viduje taikomus standartus. Šio audito metu tikrinamas bendrovės veiklos poveikis aplinkai, kaip jos vidinės struktūros sprendžia aplinkosaugos klausimus, ir dokumentacija, kuria reglamentuojamos ir kontroliuojamos aplinkosaugos programos.

Aplinkosaugos ekonomija
Aplinkosaugos ekonomija – tai nacionalinės ekonomikos dalis, kuria siekiama integruoti ekonominį ir ekologinį požiūrius. Trumpai tariant, aplinkosaugos ekonomija siekiama parodyti paslėptas lėšas aplinkosaugai, kurias atmeta dabartinė ekonominė samprata. Šiuolaikiniai aplinkosaugos specialistai naudojasi aplinkosaugos sąskaitomis, ekonominėmis valdymo sistemomis ir t.t.

Atsinaujinanti energija
Atsinaujinančios energijos rūšys apima saulės, vėjo ir vandens energiją bei įvairias biokuro rūšis. Pagrindinis atsinaujinančios energijos bruožas yra tas, kad ji gali būti atkuriama prognozuojamu laikotarpiu, išskyrus saulės energiją, kuri nuolat ją gamina (jei atmesime faktą, kad po daugelio milijardų metų saulė išnyks).

Azoto oksidas (NOx)
Azoto oksidas susidaro deginimo metu, oksiduojantis atmosferoje esančiam azotui. Azoto oksido emisijos prisideda prie rūgštėjimo, eutrofikacijos ir smogo susidarymo ir gali tiesiogiai pažeisti vegetacinius procesus.

Benzinas
Tai kuras, išgaunamas iš naftos. Degdamas be kitų medžiagų benzinas išskiria ir anglies dioksidą (CO₂), angliavandenilius (HC) ir azoto oksidą (NOx). Benzino deginimas taip pat skatina globalinį atšilimą, rūgštingumo didėjimą ir eutrofizaciją.

Katalizinis konverteris sumažina angliavandenilių ir azoto oksidų emisijas, išskyrus anglies dioksido.

Bioįvairovė
Bioįvairovė reiškia daugelio skirtingų rūšių egzistavimą ir jų tarpe vyraujančius stambius genetinius pakitimus.

Biokuras
Tai yra jungtinis kuro pavadinimas, gaunamas perdirbant augalus (biomasę). Tai gali būti medis ir šiaudai, rafinuotas biokuras, toks kaip granulės ir etanolis. Biokuras perdirba saulės energiją; augalai transformuoja saulės energiją į cheminių reakcijų energiją, gamindami įvairias cukraus rūšis. Biokuras – atsinaujinantis šaltinis, nes jį sunaudojus, pakanka santykinai mažai laiko, kol jo vėl atsiranda. Tačiau būtina jo nesunaudoti daugiau, nei užauginame. Iškirtus per daug medžių galime neigiamai paveikti bioįvairovę. Durpės jau nebelaikomos viena iš biokuro atmainų.

Biotopas
Biotopas – speciali gamtinė aplinka, kurioje gali išgyventi tam tikros augalų ar gyvūnų rūšys. Biotopu gali būti aukštikalnių lapuočių medžių miškas, griovio pakraštys, miškai netoli kalnų ar kita, specialiomis ypatybėmis pasižyminti gamtinė aplinka. Keičiantis biotopui, keičiasi gyvųjų organizmų egzistavimo sąlygos. Dauguma biotopų keičiasi dėl žmonių veiklos intervencinio poveikio: kertamų miškų, melioracijos ar eutrofizacijos.

Branduolinė energija
Branduolinė energija – santykinai nauja energijos rūšis, kuri panaudoja energiją, susidarančią dėl dviejų atomų sąveikos. Juos skaldant išsiskiria energija, vadinama branduoline energija. Šiam tikslui naudojama radioaktyvi medžiaga uranas, kurią suskaldžius išsiskiria kitos radioaktyvios skilimo medžiagos. Pagrindinės aplinkosaugos problemos, susijusios su branduolinės energijos panaudojimu, – tai radioaktyviųjų medžiagų apdorojimas ir emisijos. Dėl pražūtingo poveikio, kurį šios medžiagos sukelia gyviesiems organizmams (keičiantis gyvųjų ląstelių molekulių struktūrai, sukeliant įvairius poveikius – vėžį ir genetines mutacijas), daugelyje šalių branduolinės energijos naudojimas yra griežtai reglamentuotas. Radioaktyviųjų medžiagų emisijos dažniausiai įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus pasekmių ir katastrofų. Kita branduolinės energijos grėsmė yra ta, kad branduolines atliekas galima perdirbti į plutonį, naudojamą gaminti branduolinius ginklus.

Bromo junginių liepsną slopinančios medžiagos
Bromo junginių liepsną slopinančios medžiagos dedamos į plastiką, plastiko izoliaciją, elektroninių sistemų plastmasinius korpusus ir spausdintinas montažo plokštes. Mėginiai iš Baltijos jūros dugno rodo, kad staigiai didėja bromo aromatinių medžiagų kiekis, o tai gali sukelti naujas problemas, kurios kyla dėl spausdintinių montažo plokščių gamybos.

Brundtlando ataskaita
Taip vadinamos Brundtlando komisijos 1983–1987 metais nuveikto darbo rezultatas. JT įgaliojo Komisiją:

• pateikti ilgalaikes aplinkosaugos strategijas, skirtas apčiuopiamai plėtrai pasiekti po 2000 m.;
• pateikti metodus, kuriais būtų vystomas bendradarbiavimas tarp šalių, siekiant pažangos aplinkosaugos srityje.

Brundtlando komisija sugalvojo frazę „darnusis vystymasis".CFC – Žr. Chlorfluorangliavandeniliai.

Ciklas
Aplinkoje egzistuoja daug įvairių ciklų. Tačiau pagrindinis iš jų apima žaliųjų augalų sugebėjimą iš anglies dioksido gaminti deguonį ir cukrų bei vandenį fotosintezės metu. Valgydami augalus ar kitus gyvius, gyvuliai naudoja augalų maistines medžiagas. Augalų ir gyvūnų ląstelės kvėpuodamos skaido cukrų ir deguonį, anglies dioksidą ir vandenį, todėl išsiskiria energija. Ciklas baigiasi, kai augalai vėl pasisavina anglies dioksidą ir vandenį. Šiame cikle panaudojami visi likutiniai produktai, nepaliekant jokių pašalinių atliekų. Kuriant pramoninius, technologinius procesus, likutiniai produktai turėtų būti panaudojami iš naujo, kad nesusidarytų jokios pašalinės atliekos.

Chlorfluoranglevandeniliai
Chlorfluoranglevandeniliai – tai sintetinės dujos, kurias sudaro chloras, anglis, fluoras ir azotas. Jie dažnai žinomi CFC sutrumpinimu („Du Pont“ prekinis pavadinimas). Taip pat CFC naudojamos šilumos ir šalčio perdavimui šaldikliuose, šaldytuvuose, oro kondicionavimo sistemose ir t.t., putų plastiko gamyboje ir elektroninės įrangos valymui. CFC ardo ozono sluoksnį stratosferoje ir taip pat didina žalingų ultravioletinių spindulių radiaciją Žemei. CFC taip pat laikomos agresyviomis šiltnamio efekto dujomis bei manoma, kad jos gali pakeisti deoksiribonukleorūgštį (DNA). Hidrochlorfluorangliavandeniliai (HCFC) paprastai žinomi, kaip „švelnesnė“ CFC atmaina ir jie taip intensyviai neardo ozono sluoksnio, kaip CFC. Šias žalingas dujas galima pakeisti hidrofluoranglevandeniliais (HFC), kurie nedaro įtakos ozono sluoksniui. Be to, jie gerokai mažiau prisideda prie klimato šiltėjimo, nei CFC.

Chromas (Cr)
Chemijoje paprastai išskiriamos dvi chromo formos: trivalentis ir šešiavalentis. Trivalentis chromas yra žalingas sveikatai ir laikomas alergenu. Manoma, kad šešiavalentis chromas sukelia vėžį ir kenkia sveikatai bei priskiriamas alergenams (įkvėpus). Svarbu prisiminti, kad kasyklose išgautas chromas niekada nepranyksta, bet užima tam tikrą ekosistemos terpę. Pvz., jis gali patekti į gruntinius vandenis, esančius po sąvartynais ir nukeliauti iki jūros, o galiausiai patekti į mūsų valgomas žuvis.

CO₂
žr. anglies dioksidas

Dichlordifeniltrichloretanas (DDT)
DDT – aplinkai labai kenksmingas ir yra toksinis insekticidas, uždraustas daugelyje šalių. Daugiau informacijos galima sužinoti pasidomėjus apie polichlorinuotą bifenilą (PCB), kuris pasižymi panašiomis savybėmis.

Dioksinas
Dioksinas – kolektyvinis tam tikrų organinių chloro junginių pavadinimas. Priskiriama 210 įvairių junginių ir kai kurie jų – labai toksiški.

Ekologija
Mokslas apie gyvųjų organizmų ir jų aplinkos sąveika.

Ekologijos valdymo sistemos
Ekologijos valdymo sistema vis dažniau naudojasi daugelis bendrovių, siekiančių išsamesnės analizės apie jų vykdomos veiklos įtaką aplinkai. Efektyvi ekologijos valdymo sistema bendrovei gali padėti kontroliuoti ir riboti neigiamą poveikį aplinkai. Įdiegus ekologijos valdymo sistemą, ją natūraliai galima susieti su kitomis aplinkosaugos programomis, taikomomis kitoms veiklos rūšims. Bendrovė, besivadovaujanti ekologijos valdymo sistema, turi parengti aplinkosaugos politiką ir iškelti aplinkosaugos tikslus, sudaryti aplinkosaugos programą ir reguliariai atlikti aplinkosaugos auditus. Žr. EVAS ir ISO 14001.

Energija
Energijos negalima sunaikinti, ją galima tik pakeisti kuo nors kitu. Energijos šaltinius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: saulės energija, iškastinis kuras ir branduolinė energija. Saulės energiją galima naudoti tiesiogiai kaip vėjo, vandens ir biokuro energiją. Iškastinis kuras – tai anglis, nafta ir gamtinės dujos. Įvairūs energijos nešiotojai: elektra, vanduo ir oras, leidžia ją naudoti. Energija gali būti naudojama darbui, apšvietimui, šildymui ir transportavimui. Iš esmės, bet koks energijos naudojimas turi poveikį aplinkai, tačiau šis poveikis priklauso nuo naudojamos energijos šaltinio.

EVAS
Ekologijos valdymo sistemos ir Audito schemos trumpinys – savanoriška ES direktyva, skirta bendrovėms ir susijusi su ekologijos valdymo ir aplinkosaugos auditais. EVAS padeda bendrovėms sistemingai spręsti aplinkosaugos klausimus. EVAS panaši į ISO 9000 kokybės standartus. Taip pat išskiriama paralelinė ekologijos valdymo sistema, žinoma kaip ISO 14001. Pagal EVAS reikalavimus bendrovės privalo parengti aplinkosaugos politiką, aplinkosaugos programą ir ekologijos valdymo programą. Jos taip pat privalo atvirai dalintis aplinkosaugos programų rezultatais, teikdami visuomenei aplinkosaugos ataskaitas. Taip pat žr. Ekologijos valdymo sistemos.

Etanolis
Alkoholiui duotas pavadinimas, kuris gali būti naudojamas kaip atsinaujinantis transporto priemonių kuras. Etanolis taip pat veikia kaip tirpiklis ir yra gaminamas naudojant biologinių medžiagų fermentacijos ir distiliacijos technologinius procesus.

Fosforas (P)
Kartu su azotu, fosforas yra viena iš svarbiausių maistinių medžiagų, o jo druskos gyvybiškai svarbios visiems gyviesiems organizmams ir augalams. Dauguma fosforo druskų, pasiekusių jūras ir ežerus, išplaunama miškuose ir ariamų žemių, kuriose naudojamos dirbtinės trąšos, arba iš perdirbimo gamyklų. Nenatūraliai didelis fosforo kiekis sukelia eutrofizaciją.

Fotosintezė
Fotosintezė – tai žaliuose augaluose vykstantis procesas, kurio metu iš anglies dioksido ir vandens saulės šviesa transformuojama į chemiškai susietą energiją cukraus forma. Išsiskiria ir šalutinis produktas – deguonis. Šio proceso metu augalai įsisavina šiltnamio efekto dujas – anglies dioksidą. Žalioji ląstelė augaluose laikoma motinos gamtos pagrindine statybininke, o fotosintezė – ekologinio ciklo ir gyvybės žemėje pamatu.

Gamtinės dujos
Iškastinis kuras besikaupiančios žemės plutoje išskiria mažiau anglies dioksido ir sieros emisijų, nei deginant mazutą. Kai kuriais atvejais gamtines dujas gali pakeisti biodujos, kurios laikomos atsinaujinančiu kuru.

Geležis (Fe)
Geležis – gyvybiškai svarbus metalas žmogaus organizmui. Pvz., raudonuosiuose kraujo kūneliuose geležis kraujui perduoda deguonį. Neigiamą poveikį gali sukelti geležies oksido dalelės dūmuose, kurios išsiskiria perdirbant geležį. Manoma, kad geležies perdirbimo metu susidaro švelni pneumokoniozės forma, kuri gali padidinti plaučių vėžio susirgimų riziką.

Gyvsidabris (Hg)
Gyvsidabris pasižymi unikaliomis savybėmis, nes lydosi esant –39ºC temperatūrai. Garai išsiskiria esant mažiau nei 20ºC temperatūrai, nors jo virimo taškas siekia 375ºC. Kieto pavidalo gyvsidabris neturi įtakos aplinkai, tačiau jo garai įsiskverbia į kvėpavimo sistemą ir kaupiasi centrinėje nervų sistemoje palaipsniui pažeisdami žmogaus širdį ir inkstus. Gyvsidabris lengvai jungiasi su kitomis medžiagomis, todėl tampa labai toksiškas. Jį taip pat lengvai įsisavina augalai ir gyvūnai, šis elementas gali sukelti rimtus pažeidimus. Kai gyvsidabrio emisijos yra didelės apimties, jis kaupiasi organizme, o šis nebespėja juo atsikratyti. Einant maisto grandine aukštyn, didėja jo koncentracija. Tai, tarkim, neigiamai paveikė kai kurių paukščių rūšių reprodukcinį pajėgumą. Arbatinio šaukštelio gyvsidabrio pakanka užteršti visą ežerą. Dėl lakumo ir toksiškumo gyvsidabrio naudoti nereikėtų, o neaktyvia forma palikti negalima ir dirvožemyje. Išgautą metalą reikėtų saugoti taip, kad jis nepatektų į aplinką.

Hidroenergija
Išsiskiria netiesiogiai dėl saulės poveikio šildant vandenį, krentant lietui ir užpildant vandens kanalus. Hidroenergija neišskiria emisijų, tačiau ji daro poveikį vietiniu ir regioniniu mastu bei keičia gyvenimo sąlygas vandens kanaluose pastačius užtvankas. Užtvankos keičia vandens baseinų tekėjimo krytis, todėl kai kuriose vietose nusausinamos upės. Dėl užtvankų, užlietose teritorijose sunaikinami anksčiau jose augantys augalai ir gyvenantys gyviai, o žmonės yra priversti palikti šias užlietas vietas.

ISO 14001
Ekologijos valdymo standartai. Kadangi EVAS taikoma tik Europos Sąjungoje (ES), ISO 14001 standartai yra tarptautiniai ir taikomi bendrovėse tiek ES, tiek už jos ribų. ISO 14001 standartai priskiriami tarptautinei aplinkosaugos standartų „šeimai“. Šiuo metu vykdomi darbai, susiję su kitais standartais, tokiais kaip aplinkosaugos auditai, aplinkosaugos veiklos rezultatai, ekologijos priskyrimo ir eksploatacijos ciklo įvertinimai. Taip pat žr. „Ekologijos valdymo sistemos“. ISO 14001 standartais dažnai remiamasi tiekėjų ir užsakovų diskusijose, aptariant aplinkosaugos klausimus.

Iškastinis kuras
Iškastinis kuras susidaro iš augalų ir augalų dalių, kurie prieš milijonus metų pateko į dirvožemį ir transformavosi į iškastinį kurą (anglį, dujas ir naftą). Iškastinis kuras – susikaupusių išteklių pavyzdys. Deginant iškastinį kurą taip pat išsiskiria anglies dioksidas. Kadangi ši anglis nėra natūrali biologinio proceso dalis, į atmosferą patenka papildomas anglies dioksido kiekis, sukeliantis globalinį atšilimą. Deginant išsiskiria siera ir sunkieji metalai, todėl aplinkoje didėja jų kiekis.

Kadmis (Cd)
Kadmį lengvai įsisavina žmogaus organizmas, ypač inkstai ir kepenys. Rūgštėjimas padidina kadmio išplovimą į jūrą ir ežerus. Spėjama, kad ateityje vis daugiau naudojant dirbtinių trąšų, chroniškų apsinuodijimų kadmiu tik daugės. Kadmis išstumia cinką – žmogaus kūnui reikalingą metalą. Dėl jo toksiškumo būtina visiškai nutraukti kadmio naudojimą.

Komposto susidarymas
Komposto susidarymas – procesas, kurio metu dalyvaujant deguoniui augalų ir maisto atliekos išsiskaido į cheminius junginius, iš kurių susidaro dirvožemis (humusas). Jį galima naudoti parkuose, soduose ir žemės ūkyje. Tačiau būtina rūšiuoti atliekas, kad susidariusio kompostinio humuso sudėtyje nebūtų per didelis sunkiųjų metalų kiekis.

Lakūs organiniai junginiai (LOJ)
Lakūs organiniai junginiai susideda iš anglies, deguonies, azoto, chloro ir kitų atomų, kurie lengvai išskiria dujas. Organiniai pramonėje ir namuose naudojami tirpikliai – tai LOJ pavyzdžiai. Jie padeda susidaryti žemės lygio ozonui ir smogui.

LTI
Žr.: Prarastas laikas dėl sužalojimo (Lost Time Injury).

LTIR
Žr.: Prarasto dėl sužalojimo laiko rodiklis (Lost Time Injury Rate).

LTSR
Žr.: Prarasto laiko svarbos rodiklis (Lost Time Severity Rate)

Mažai energijos sunaudojančios šviesos lemputės
Išskiria tokią pat šviesą kaip ir įprastos lemputės, tik sunaudoja 5–6 kartus mažiau energijos. Jų eksploatacijos laikas yra 8–10 kartų ilgesnis, nei įprastos lemputės.

Metalai
Metalai susideda iš daugelio įvairių medžiagų, kurias sudaro nepranykstantys ar suskaidomi elementai. Tačiau jie gali jungtis su kitomis medžiagomis ir įgyti skirtingas savybes bei turėti poveikį aplinkai.

OHSAS 18001
OHSAS 18001 standartas – darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Standarto reikalavimai padeda organizacijoms kontroliuoti saugai ir sveikatai darbe kylančius pavojus. Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema derinama su ISO 9001, ISO 14001 ir apima tokius klausimus, kaip pavojų identifikavimo planavimas, rizikos įvertinimas ar kontrolė, profesinės saugos ir sveikatos valdymas, supratimas ir kompetencija, mokymai, komunikacija, pasirengimas avarinėms situacijoms ir reagavimas į jas, našumo matavimas bei tobulinimas.

Ozono sluoksnis (O₃)
Plonas ozono sluoksnis apsaugo Žemę nuo žalingų saulės ultravioletinių spindulių radiacijos. Ozonas sudarytas iš trijų deguonies molekulių, kurios skyla, kad susidarytų deguonis (su dviem deguonies atomais) ir tuomet vėl susidaro ozonas. Manoma, kad odos vėžio susirgimus sukelia ozono sluoksnio plonėjimas. Ozono sluoksnis Žemę juosia stratosferoje, 25 km aukštyje. Pastaruoju metu jis sumažėjo ir kai kuriose vietose laikinai išnyksta – visų pirma ašigaliuose. Ozono molekules skaldo gamtinės dujos: metanas ir nitrito oksidas („juoko dujos“), bei chloro ir bromo junginiai ((CFC), HCFC ir halogenai).

Plastikai
Plastikai – tai kolektyvinis skirtingų medžiagų pavadinimas. Šios medžiagos pasižymi skirtingomis savybėmis ir sudarytos iš ilgų anglies grandinių. Iškastinės anglies plastikas gaminamas beveik išskirtinai iš naftos ar gamtinių dujų ir maišomas su įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Plastiką galima skirstyti į daugelį grupių. Viena iš rūšių – termoplastikai, kurie transformuojasi šildant, grūdinti plastikai, kurių struktūra šildant nesikeičia, bet grūdinasi. Plastikas turi poveikį aplinkai nuo pat pradžios: išgaunant naftą ir dujas, gaminat plastiką ir apdorojant atliekas. Buvo atliktos kelios ypač išsamios plastiko poveikio aplinkai studijos ir labai sunku kategoriškai teigti, kuri plastiko rūšis geresnė. Tačiau, akivaizdu, kad aplinkosaugos požiūriu, plastikas chloro pagrindu (kaip PVC) yra blogesnis už termoplastiką. Taip yra dėl plastike esančio chloro reakcijos su kitais organiniais junginiais ir šių reakcijų sukeliamą neigiamą poveikį aplinkai.

Polichlorinuotas bifenilas (PCB)
PCB – ilgai išsilaikanti medžiaga, svetima aplinkai. Iki šiol didžiausias neigiamas poveikis pasireiškė paukščiams ir žuvims. Kadangi PCB pereina visą maisto grandinę, galiausiai ji veikia ir žmonių organizmus. Šiuo metu visi gyvūnai ir žmonės savo organizmuose turi šio toksino.

Polivinilchlorido plastikas (PVC)
Šis plastikas naudojimas grindų dangos, vinilinių tapetų, elektros kabelių ir kt. gamybai. PVC savo sudėtyje turi chloro ir deginant išskiria vandenilio fluoridą ir chloruotus angliavandenilius. Jie didina chloro organinių junginių, tokių kaip dioksinai, kiekį dirvožemyje ir vandenyje.

Prarasto dėl sužalojimų laiko rodiklis (Lost Time Injury Rate)
Prarasto dėl sužalojimo laiko rodikliai (Lost Time Injury Rates, LTIR) apskaičiuojami kaip įvykusių sužalojimų skaičius*, padalintas iš bendro visų darbuotojų dirbtų valandų skaičiaus registruojamame padalinyje, kai dirbtų valandų skaičius yra 200 000.

Sužalojimai* x 200 000
____________________ = LTIR
Dirbtos valandos

* Sužalojimai, dėl kurių buvo praleista daugiau nei viena darbo diena.

Prarasto laiko svarbos rodiklis (Lost Time Severity Rate)
Prarasto laiko svarbos rodiklis (Lost Time Severity Rate) - t. y. prarastų darbo dienų skaičius per 200 000 dirbtų valandų.

Recipientas
Recipiento pavadinimas suteiktas emisijas priimančioms terpėms: vandeniui, orui ar dirvožemiui, kuriuose savo „kelionę“ baigia įvairios išsiskiriančios cheminės medžiagos.

Sąvartynas
Sąvartynai – modernus šiukšlių ir atliekų laikymas, taikant tam tikrus aplinkosaugos reikalavimus. Paprastai prieš atliekų surinkimą ir laikymą, padedamas nelaidus pagrindas, kuris leidžia surinkti ir apdoroti nuotekas, užterštas sąvartynuose esančiomis toksinėmis medžiagomis. Sąvartynuose kaupiamos atliekos nedeginamos ar perdirbamos.

Siera (S)
Kai deginamas kuras, kuriame yra sieros, susidaro sieros dioksidas. Ore jis virsta sieros rūgštimi. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl rūgštėja dirvožemis ir vanduo. Tačiau mažas sieros kiekis – labai svarbus gyviesiems organizmams.

Sunkieji metalai
Tai yra didelio tankio metalai, tokie kaip kadmis, švinas, varis, gyvsidabris ir chromas. Kasdieninėje kalboje sunkiaisiais metalais vadinami toksiški ir labai neigiamai aplinką veikiantys metalai. Daugiau informacijos galima gauti aprašymuose apie kiekvieną iš šių metalų.

Švinas (Pb)
Švinas – sunkusis, labai toksiškas metalas. Iš organizmo jis pasišalina labai lėtai, todėl ten ir kaupiasi. Be kitų neigiamų bruožų, švinas trukdo susidaryti hemoglobinui, kuris būtinas, kad deguonis patektų į kraują. Švininis benzinas buvo vienas iš pagrindinių švino emisijos šaltinių ir daugelyje pasaulio šalių tokio kuro naudojimas kelia rimtą problemą. Švino galima rasti elektros kabeliuose ir kaip priedas jis naudojamas dažuose.

Todėl ateityje norėdami sumažinti jo poveikį aplinkai, privalome nutraukti jo naudojimą jau dabar.

Termodinamika
Fizikos mokslo šaka, kuri tiria energijos virsmo ir materijos sąveiką įvairiuose fizikiniuose procesuose.

1. Pirmasis termodinamikos dėsnis teigia, kad energija ir materija negali būti iš naujo sukuriama, nei sunaudojama. Kita vertus, energija gali pereiti iš vienos formos į kitą. Pvz., kinetinę energiją galima paversti elektros energija, kuri vėliau transformuojama į terminę energiją.
2. Antrasis termodinamikos dėsnis teigia, kad uždaroje sistemoje netvarka ir entropija didėja. Kitaip tariant, materija turi tendenciją plisti savaime. Įmanoma iš netvarkos atkurti tvarką panaudojant vietinę energiją, bet problema ta, kad kažkur sistemoje netvarka visada tik didėja.

Tirpikliai
Tirpikliai – kolektyvinis pavadinimas, suteiktas medžiagoms, kurios tirpdo kitas medžiagas. Organiniai tirpikliai patraukė dėmesį dėl jų keliamos rizikos sveikatai, o pastaraisiais metais jos kelia susidomėjimą ir dėl jų įtakos aplinkai. Tai ypač taikytina organinėms lakiosioms medžiagoms. Pvz., jos padeda susidaryti Žemės lygio ozonui. Benzinas, ksilenas ir trichloretilenas – visi siejami dėl apčiuopiamos rizikos sveikatai.

Toksinis
Toksinis – reiškia nuodingas. Skirtingos medžiagos turi skirtingą toksinį poveikį. Kai kurios, tarkim, dioksinai, netgi mažomis dozėmis yra toksiški. Kitos medžiagos yra toksiškos tik didelėmis dozėmis ir organizme pasireiškia tik po ilgo laikotarpio.

Tarptautiniai prekybos rūmai (TPR)
Korporaciniame kontekste dažnai naudojama TPR Tvariosios plėtros chartija. TPR programa nurodo 16 principų, kurie taikomi aplinkosaugos programoms ir yra labai svarbūs darniajam vystymuisi komerciniame kontekste. Ši programa nukreipia bendroves, kad būtų užtikrinti daugelis įvairių aplinkosaugos aspektų. Bendrovės skatinamos viešai pareikšti paramą šios programos įgyvendinimui ir naudoti ją kaip atskaitos tašką pažangai.

Uždaras procesas
Tokio proceso tikslas – išskirti nulines emisijas. Tai reiškia, kad visi likutiniai produktai sunaudojami proceso metu ir į aplinką nepatenka. Uždari procesai reiškia, kad likutiniai produktai grąžinami į vykstantį procesą. Bet realiai, išsiskiria tam tikros atliekos, kurios vėliau patenka į aplinką.

Varis (Cu)
Žmogaus organizmui labai svarbus elementas, tačiau labai mažomis koncentracijomis. Pvz., varis įeina į daugelio svarbių fermentų sudėtį. Vario druskos neigiamai veikia dumblius ir sustabdo jų fotosintezės procesus ir azoto fiksaciją. Padidėjęs vario kiekis būna rūgštiniuose gruntiniuose vandenyse.

Vėjo energija
Netiesioginė saulės energija sukelia cirkuliaciją, kai sušilęs oras kyla aukštyn ir išstumiamas vėsesnio šoninio oro srauto. Vėjo energija turi labai mažą poveikį aplinkai. Tačiau dėl triukšmo ir poveikio gamtos ir kultūrinėms vertybėms keičiant kraštovaizdį, kai kurios vietovės gali tapti netinkamos gyventi.