Suvirinimo proceso pradžioje, tarp elektrodo ir detalių uždegamas suvirinimo lankas. Kai sujungime esantis fliusas pradeda lydytis, susidaro skysto šlako vonelė. Padidėjus skysto šlako temperatūrai ir elektriniam laidumui, suvirinimo lankas yra užgesinamas, o suvirinimo srovė yra perduodama per skystą šlaką.


Sujungimų suvirinimas atliekamas tarp fiksuotų arba perstumiamų, vandeniu aušinamų varinių trinkelių. Suvirinimo proceso metu suvirinimo galvutė juda aukštyn. Priklausomai nuo suvirinamų detalių storio naudojama viena ar daugiau suvirinimo vielų. Jei detalės labai storos, suvirinimas atliekamas elektrodus vedžiojant skersai suvirinamo sujungimo. Šio metodo privalumai: Aukštas našumas; Nedidelės detalių paruošimo sąnaudos; Sujungimas užvirinamas vienu ėjimu, nepriklausomai nuo detalių storio; Sudurtinis sujungimas po suvirinimo nesideformuoja; Maži skersiniai įtempimai; Maža tikimybė atsirasti vandenilio įtrūkimams. Šio metodo trūkumas – dėl didelio įvedamo energijos kiekio, aušinimas vyksta lėtai, todėl grūdeliai išauga terminio poveikio zonoje. Sumažėjęs pagrindinio metalo smūginis tąsumas terminio poveikio zonoje, apriboja konstrukcijų, suvirintų šiuo procesu, naudojimą žemose temperatūrose.